Žindymo pabaiga be streso – misija įmanoma!

33-122572623351tz Mamytėms skirtoje literatūroje didelė gausybė informacijos apie tai ko reikia sėkmingam žindymui, tačiau patarimų kaip sklandžiai ir be streso tiek mamai tiek mažyliui pabaigti nuostabųjį žindymo etapą labai mažai. Dažniausiai žindymo specialistai apsiriboja standartiniu „rekomenduojama žindyti kol vaikas pats atsisakys krūties“. Iš esmės ši pozicija man nėra svetima, bet kas sakė, kad negalima pagelbėti vaikui šiame procese. Visgi pirmiausia norėčiau perspėti, kad šiame straipsnelyje pateikiami patarimai daugiau orientuoti į iš kūdikystės amžiaus išaugusio ar bent jau beveik išaugusio mažylio nujunkymą, nes mano įsitikinimu, pirmieji metai yra tas laikas kai mamos pienas yra privalomas patiekalas kūdikio meniu, iš pradžių kaip vienintelis ir pagrindinis patiekalas, vėliau kaip vienas iš valgių. Visgi niekada nesu linkusi primesti savo nuomonės žindymo klausimu, nes būna visokių situacijų, kada žindymą reikia užbaigti mažyliui dar nesulaukus metų, o kartais ir gana anksti, tai mamos liga, būtinybė mamytei grįžti į darbą, ar kai žindymas nebėra priimtinas mamai dėl kitų fiziologinių ar psichologinių priežasčių.

Šiame straipsnelyje pateikiama keletas patarimų kaip padėti vaikučiui kuo lengviau atsisveikinti su mamos pienuku. Nesitikėkite čia rasti stebuklingo burtažodžio, kurį ištarus mažasis pamirš tokį be galo malonų jam užsiėmimą kaip žindimas. Atvirkščiai, šie patarimai orientuoti į kantriąsias mamas, kurios nusiteikusios tam skirti nemažai laiko.

Apskritai, žindymo pabaiga, tai labai svarbus etapas mamos ir vaiko gyvenime, kuris priklausomai nuo nusiteikimo ir pasirengimo abiem gali būti ir labai sunkus ir labai lengvas.

Apsisprendimas

Taigi pats pirmasis ir labai svarbus žingsnis yra apsisprendimas. Pirmiausia prieš priimant sprendimą baigti žindyti, patarčiau visiškai atsiriboti nuo išorinių nuomonių. Tai tik jūsų ir jūsų mažylio reikalas, tad be sąžinės graužimo „užsikimškite ausis“ tokioms frazėms „Toks didelis, o tu dar žindai???“ arba atvirkščiai „O specialistai rekomenduoja palaukti kol vaikas pats atsisakys žįsti“.

Taip pat prieš priimant sprendimą pradėti nujunkymą, reikėtų sau aiškiai atsakyti kodėl manote, kad tai reikėtų padaryti būtent dabar. Įvertinkite šias aplinkybes:

  • Mažylio fiziologinį ir psichologinį pasirengimą atsisakyti krūties. Apgalvokite tiek fiziologinį tiek psichologinį krūties praradimo kompensavimą. (Beje, žindymo kaip emocinio vaikelio komforto nauda, dažnai labai nepelnytai nuvertinama. Dažnai girdime „jis nevalgo, tik pora kartų patraukia, kad nusiramintų“, bet tas nusiraminimas yra nei kiek ne mažiau svarbus nei fizinis pasisotinimas.) Fiziologinis kompensavimas – vaiko papildomai gaunamas maistas bei skysčiai, psichologinis – kitos ryšio tarp mamos ir mažylio palaikymo priemonės, nusiraminimo būdai.
  • Savo būseną, psichologinį nusiteikimą pabaigti žindyti, sveikatos būklę, išorines aplinkybes (pvz. netrukus reikės grįžti į darbą) ir t.t.

Nuosaikumas

Šis straipsnelis orientuotas į nuosaikų ilgalaikį nujunkymą, kai maitinimų skaičius mažinamas palaipsniui. Būtent toks laipsniškas žindymo mažinimas man labiausiai siejasi su žindymo pabaiga be streso. Staigus žindymo nutraukimas gali būti labai negatyvi patirtis abiem: mamai pirmiausia fiziškai, dėl didelio diskomforto krūtinėje (nemaža tikimybė, kad gali prireikti hormoninių vaistų), vaikui psichologiškai, kuomet staiga eliminuojama jam tiek emociškai tiek fiziologiškai be galo svarbi rutinos dalis (primenu, kad čia kalbame apie didesnį mažylį). Žinoma būna išimčių, kada tenka su pienuku atsisveikinti staiga, tai jau minėta mamos liga, būtinybė neplanuotai išvykti. Be abejo tai gali būti ir sąmoningas mamos apsisprendimas, kai siekiama greito bet visgi dažniausiai skausmingo efekto. Jokiu būdu nedrįsčiau kritikuoti ir tokio būdo, tiesiog kiekviena mama renkasi kas jai priimtiniau ir patogiau, tačiau kadangi aš pati tiek teoriškai tiek praktiškai geriau susipažinusi su nuosaikiu žindymo pabaigimu, šiame straipsnelyje būtent juo ir apsiribosime.

Žingsnis po žingsnio

Nuosaikus nujunkymas paprastai vykdomas pagal štai tokią schemą. Pasirinkite vieną maitinimą, kuris jūsų nuomone mažiausiai yra reikalingas mažyliui. Lengviausia, paprastai, būna atsisakyti žindymų, aktyviuoju vaiko laiku. Kaip minėjau, kalbame apie didesnio vaiko nujunkymą, tokio, kuris jau gauna papildomą maistą keletą kartų dienoje. Taigi pirmiausia patarčiau, nuimti, žindymą, kuris yra arčiausiai pagrindinio dienos valgio – mėsiškos košytės valgymo. Tai vienas iš sočiausių dienos valgių, tad negavęs pienuko mažylis tikrai nejaus diskomforto dėl alkio.

Paprastai labai lengva nuimti maitinimą einantį prieš kažkokią aktyvią, vaikučiui malonią veiklą, pvz. prieš ėjimą į lauką, žaidimus. Kitaip tariant nuimant maitinimą svarbu atsižvelgti į tai, kad vaikui būtų užtikrintas sotumo jausmas bei galimybė kita veikla nukreipti jo mintis nuo praleisto žindymo keliamo diskomforto.

Ne mažiau svarbūs (o gal ir svarbiausi) faktoriai yra ir paties mažylio siunčiami signalai. Kartais mažieji patys parodo, kurio maitinimo jiems nebereikia, trumpai „patraukia“ krūtį ir eina tvarkyti kitų reikalų. tokiu atveju viskas labai paprasta, pastebėjus tokį signalą galima be vargo ir abejonių nuimti tą maitinimą. Tiesa pasakius tokių vaikučių nujunkymas vyksta tikrai ypač lengvai ir sklandžiai. Sunkiau su tais, kurie niekaip nenori atsisakyti krūties ir kovoja dėl kiekvieno karto. Nujunkant šiuos vaikučius svarbiausia neskubėti ir labai gerai apgalvoti kiekvieną žingsnį.

Nuėmus pirmąjį maitinimą luktelėkite kol vaikutis jį „pamirš“ t.y. nebejaus ir neberodys dėl to jaučiamo diskomforto, nebebandys prašyti krūties. Per tą laiką prie naujos situacijos prisitaikys ir jūsų krūtys. Pirmomis dienomis greičiausiai jausis nedidelis diskomfortas ir tempimas, bet netrukus tai turėtų praeiti. Geriausia, jei pavyktų apsieiti be pienuko nutraukinėjimo, o jeigu visgi nutraukinėsite, reikėtų nutraukti tik tiek, kad nebejaustumėt diskomforto, jokiu būdu nebandykite ištraukti pienuko iki galo. Kiek mažyliui ir mamai reikės laiko „pamiršti“ nuimtą maitinimą sunku tiksliai pasakyti, tačiau optimalus laiko tarpas sakyčiau būtų 1-3 sav.  Laktacija iš ties unikalus dalykas, nes pieno gamyba labai lanksčiai prisitaiko prie valgytojo poreikių ir įpročių. Taigi, jei mažylis nebesinaudos  pvz. 15 val. pagaminama porcija labai greitai ši porcija nebesigamins, tačiau tai neturės jokios tiesioginės įtakos kitiems paros maitinimams. Tai be galo patogu mamytėms, kurios nori grįžti į darbą ir toliau žindyti mažylį, tuomet galima „nuimti“ tik su darbo laiku susijusius maitinimus, tik tą reikėtų daryti ganėtinai iš anksto (iš asmeninės patirties rekomenduočiau turėti 2-3 mėn. rezervą, kad ir krūtinė ir vaikelis spėtų pilnai adaptuotis).

Taigi nuosekliai vienas po kito su pakankamais laiko tarpais nuimami maitinimai sutampantys su aktyviuoju vaiko laiku.

Pienelis prieš miegą

Sudėtingiau, jei žindimo ritualas susijęs su užmigimu ir miegojimu. Paprastai šie maitinimai nuimami paskiausiai. Ką gi daryti, jei jūsų mažasis užmiega išimtinai tik palaimingai apsižiojęs krūtį? Pirmiausia kuo anksčiau pradėkite formuoti miego ritualus: veiksmų seką atliekamą kiekvieną kartą prieš einant miegoti. Kitas svarbus dalykas – ieškoti veiksmo, kuris vaikui kompensuotų krūties teikiamą komfortą ir nusiraminimą, tai gali būti glostymas, susikabinimas už rankyčių, kalbėjimas monotonišku balsu (labai veiksmingas būdas vaikučiams nuraminti) ir pan. Tai vadinama tranzitiniu veiksmu t.y. veiksmu, kuris yra tarpinis tarp užmigimo su krūtimi ir savarankiško užmigimo be jokios pagalbos.

Bandant nuimti priešmieginius maitinimus labai svarbu stebėti ir kontroliuoti vaiko reakcija. Tuojau paaiškinsiu ką turiu omenyje. Susiruoškite miegoti, atlikę visus įprastus ritualus, atlikite vaikučiui nusiraminimą teikiantį veiksmą ar jų derinį. Negaudamas krūties kaip yra įpratęs mažasis, žinoma, reikš nepasitenkinimą. Tikėtina, kad pirmiausia tai bus nesmarkus zirzimas, jo reikėtų neišsigąsti ir nuosekliai laikytis pozicijos neduoti krūties, tačiau jeigu zirzimas grasinasi pereiti (bet dar neperėjo) į rimtesnį verkimą, visgi siūlyčiau „keisti planą“ ir užsimigdyti su krūtimi. Šio metodo esmė, kad negalima vaikui leisti įsiverkti. Jei vaikui įsiverkus duosite jam krūtį, maža galvytė iš karto suformuos sąsają „garsiai verksiu, gausiu ko noriu“. Tad jeigu jau leidote vaikui kaip reikiant įsiverkti geriau visgi nebenusileisti ir bandyti nuraminti kitais būdais be krūties. Reziumuojant galimi trys scenarijai:

  • Vaikas pazirzia ir užmiega be krūties. Valio! Idealus atvejis!
  • Vaikas pazirzia ir matote, kad tuoj pradės rimčiau verkti (paprastai mamos taip gerai pažįsta savo mažylius, jog sugeba „pagauti“ tą subtilią ribą, kada aišku, kad tuoj vaikas kaip reikiant įsiverks) duodate krūtį ir užmigdote kaip įprasta. Tada keletą dienų ar savaitę palaukiate ir bandote iš naujo. Patikėkite vieną dieną tikrai pavyks.
  • Vaikas įsiverkia. Tuomet visgi reikėtų pasistengti nusiraminti ir užmigti be krūties nors tai gali būti iš tiesų sudėtinga. Šiuo atveju gana sunku patarti kaip elgtis kito priešmieginio maitinimo metu, nes tai jau ne visai susiję su nujunkymu be streso. Galimi du variantai, pirmas – kitą kartą tiesiog užsimigdyti su krūtimi ir luktelėjus kokią savaitę vėl bandyti iš naujo, antras – visgi nebeduoti krūties ir tikėtis, kad „neišverkęs“ pienuko pirmąjį kartą, mažasis nebandys vėl protestuoti, bet čia labai individualus dalykas, kartais vaikučiams tikrai užtenka tik to vieno paverkimo, o kartais tokie protestai tęsiasi keletą dienų.

 

Dar vienas būdas galintis padėti atsisakyti priešmieginio žimdymo yra tėčio ar kito vaikučiui artimo žmogaus įtraukimas (labiau tinka prieš naktinį miegą). Šio būdo esmė labai paprasta – vaikas suruošiamas miegoti kaip įprasta, tačiau mama kurį laiką neateina, o vaikutis paliekamas „pasikuisti“ su tėčiu lyg ir laukiant mamos t.y. išlaikoma priešmieginė aplinka: vaikas lovoje susiruošęs miegoti, tačiau šviesa neužgesinta (idealu, jei šviesa būtų minimali), tėtis tyliai kalbina, glosto mažylį arba tiesiog būna šalia jo. Jei yra laikomasi vaiko dienos rėžimo ir mažasis guldomas miegoti daugmaž tuo pačiu laiku yra labai didelė tikimybė, kad taip belaukdamas vaikutis ims ir iškeliaus į sapnų karalystę nesulaukęs nei mamos nei krūties. Tada tą patį reikėtų bandyti ir kitą vakarą, nes vaikučio galvytėje jau bus atsiradusi patirtis, kad galima užmigti ir su tėčiu. Žinoma iš pirmo karto tikrai gali ir nepavykti, tad šiuo atveju labai svarbu nusistatyti laiko limitą, iki kada mama laukia ir, jei vaikas neužmiega, ateina jo migdyti įprastu būdu. Šio metodo būtina sąlyga taip pat yra jokiu būdu neleisti vaikui įsiverkti, nes tokiu atveju užmigimas be mamos, o su tėčiu ar kitu asmeniu vaikui siesis su blogomis emocijomis ir gali išprovokuoti atvirkštinę reakciją – hiperbolizuotą mamos poreikį.

Naktį

Na ką gi, priartėjome prie bene sunkiausio etapo – naktinių maitinimų atsisakymo. Dažniausiai vyresniame amžiuje naktinis žindymas labiau siejasi su ramybės ritualu nei su maistu ir tai, kaip jau kalbėjome, yra ne mažiau svarbi žindymo funkcija. Šis etapas pats sunkiausias nes dažniausiai vaikelis naktį krūties prašo tik iš dalies sąmoningai, pusiau prabudęs, todėl jei kitais atvejais bandėme naudoti priemones, kurias vaikas gali priimti sąmoningai, tokias kaip kitas maistas, kita veikla, kitas žmogus, dėmesio nukreipimas, ritualų teikiamas nusiraminimas, tai šiuo atveju belieka vienintelė priemonė tranzitinis veiksmas. Tam, kad kuo sklandžiau ir ramiau atsisveikintų su naktiniais užkandžiavimais vaikutis jau turėtų būti pripratęs dienos ir nakties miego užmigti be krūties, tokiu būdu jis jau bus priėmęs ir pamėgęs tranzitinius raminančius veiksmus, tad didelė tikimybė, kad jų užteks nusiraminimui ir naktinio pabudimo atveju. Čia beje galioja ta pati anksčiau aprašyta taisyklė – leisti vaikui zirzti, bet neleisti įsiverkti.

Dar vienas labai svarbus pastebėjimas: dažnai atsitinka, kad sprendimas nutraukti naktinį maitinimą priimamas kai vaikas ypač intensyviai reikalauja krūties. Daug kartų teko girdėti tokią frazę „kėlėsi šią naktį 20 kartų, jau nebegaliu reikia baigti maitinti“. Dažniausiai toks intensyvus krūties reikalavimas yra susijęs su kažkokiu kritiniu vaikui laikotarpiu: dygsta dantukai, peržengiamas vienas ar kitas raidos slenkstis (pvz. vaikas pradėjo vaikščioti, gauna daug naujų įspūdžių, atlikdamas naują veiksmą patiria įtampą, kuri naktį „išlenda“ ir įtakoja dažnus prabudimus). Būtent tokiu kritiniu laikotarpiu nutraukti maitinimą būna ypač sunku, nes prie vaiko patiriamo diskomforto pridedamas dar vienas ir labai tikėtina, kad jis tikrai aktyviai priešinsis. Taigi patarčiau visgi pabandyti dar truputi luktelėti ir „pagauti“ momentą kol vaikas nors kiek ramiau miegos naktį, tuomet tikrai bus lengviau atsisakant naktinių žindymų.

Reziume

Pabaigai norėčiau pabrėžti, kad visi vaikučiai be galo skirtingi vienas su mamos pienuku atsisveikina labai greitai ir lengvai, kitam tai užtrunka ilgiau ir viskas vyksta sudėtingiau. Šiame straipsnelyje išdėstytos tik gairės, kurias žinodamos galite savarankiškai konstruoti savas atsisveikinimo su pieneliu schemas. Stebėkite savo vaikomo siunčiamus signalus ir nesijaudinkite, jei kas nors nepavyks iš karto, jei šiandien mažasis neužmigo su tėčiu tai gal užmigs po savaitės, jei šiąnakt vėl keletą kartų pabudo ir prašė krūties, tai tikrai ateis laikas kai ramiai išmiegos visą naktį. Kryptingos ir protingos mamos pastangos visuomet duoda teigiamą rezultatą, tik kartais tas rezultatas pasiekiamas greitai, o kartais tam reikia laiko. Sėkmės ir kantrybės Jums mamos.

16 Comments

  1. Monika

    Paprastai ir labai kasdieniškai parašytas straipsnis, kuris aprašė, rodos, mano gyvenimą :) dabar žinau, kad einu tinkama kryptimi 😉 ačiū.

  2. jovita

    Sveiki. Mes mp pakeitem pm (del mano sveikatos) Ir mazyliui pm reikia 3kartu per nakti kai mp uztekdavo 1karto. Gal kazka patarti galetumete. Nes bandem ir su vandeniu ir su glostymais ir tecio nesiojimais, bet baigiasi su klykimu ir pm davimu.

  3. jovita

    11men. Ryte kose. Pietums darzovienes mesa zuvis sriubos. Vakarienei varske su vaisiais ar virtiniai, kausiniai. Plius dar vaisiai ar sausainiukai dienos metu. . Ir pries miega kose.

    • Motinystės labirintuose

      Jei maitintumėte mp, tikrai siūlyčiau dar luktelėti, bet pm tikrai nėra geras dalykas naktį pirmiausia dėl dantukų. Panašu, kad naktį prašo mišinuko ne iš alkio, bet iš įpročio, jam tai teikia nusiraminimą. Čia tik pasamprotavimas, bet gal mp teikė didesnį emocinį komfortą, tad ir užtekdavo tik vieno karto, o pm reikia dažniau. Vienintelis dalykas ką galėčiau patarti norint sukelti vaikui (ir sau) kuo mažiau streso, vis bandyti darant tarpus pvz. kas savaitę. T.y. pabandot, jei nesėkmingai, luktelit savaitę ir vėl bandot. Tiesiog, reikia laiko, kad įvyktų vaiko sąmonėje lūžis, o jis tikrai įvyks ir nebereikės tų naktinių užkandžiavimų.

  4. Aurora

    Sveiki, sakykite, kaip geriausiai būtų elgtis. Vaikui 15 men., dabar likę žindymai prieš pietų ir naktinį užmigimą ir naktinį miegą. Pietų miegą jau trečią dieną užmiega be MP (deja tik įsiverkiant), bet naktiniam užmigimui ir naktį duodu MP. Ar neklaidintu vaiko tokiu būdu? Prieš pietų miegą neduodant, o naktiniam ir naktį duodant.

    • Motinystės labirintuose

      Sveiki,

      Ne, tikrai neklaidinate. Tokio amžiaus mažylis pietų ir naktinį miegelius jau tikrai atskiria kaip visiškai atskirus įvykius.

    • Motinystės labirintuose

      Manau, kad tikrai įmanoma. Laktacija labai išmanus mechanizmas, krūtys puikiai prisitaiko prie paros ritmo, tad esu įsitikinus, kad, susiklosčius tokioms aplinkybėms, kai išeina žindyti tik kas antrą vakarą, pienuko gamyba taip pat reguliuosis atitinkamai.

  5. Brigita

    Sveiki,
    labai ačiū Jums už naudingą straipsnį.
    Visur rašoma nuimti po maitinimą dienos metu. O ką daryti jei neturim jokio grafiko? Dukra tieisog prašo krūties kai susijaudina, kai pavargsta arba tiesiog jei aš atsisėdu:)) Tai vieną dieną gali prašyti 10 kartų, o kitą dieną – 2kartus..
    Tikrai jaubišbandžiau nukalbinti, siūlyti kitas veiklas, nesėdeti:D
    Kartais suveikia, bet dažniau ne:)
    Dukrai jau 26men, viską supranta, kalba, žino, kad jau mamos pienukas po truputį baigsis.
    Ar siūlytumėt tokio amžiaus vaikui vietoj krūties naktį siūlyti buteliuką? Man kažkaip atrodo, kad ji gal jau per didelė pakeitimui tokiam?
    Iš anksto ačiū už atsakymą

    • Motinystės labirintuose

      Sveiki, pagal aprašymą Jūsų dukrytei žindymas reikalingas emociniams poreikiams patenkinti, kaip ir rašiau straipsnyje, tai taip pat labai svarbi žindymo misija ir tai tikrai būdinga vyresnio amžiaus vaikučiams. Buteliuko vietoje krūties naktį tikrai nesiūlyčiau, nes dukrytė tikrai keliasi ne tam, kad atsigertų/užkąstų. Pratinant prie buteliuko, galima pasidaryti sau meškos paslaugą – siūlant gėrimo, vietoje emocinio poreikio patenkinimo, susiformuos poreikis naktį gerti, kuris gali išlikti ne vienerius metus. Tiesiog, vaikas po truputi išmoks kitų savireguliacijos būdų. Patikėkit, tokiame amžiuje, tas persilaužimas kartais įvyksta labai staigiai, rodos vieną dieną negalėjo gyventi be krūties, kitą jau ir nebereikia (kalbu iš asmeninės patirties). Jūsų viską darote teisingai – nukalbinat, nesėdit :), siūlot kitos veiklos, greitai tai duos rezultatus. Ką dar patarčiau – laipsniško atpratinimo nuo krūties etape, švelnumo, fizinio kontakto (prisiglaudimų, pasikutenimų, pasimylavimų) skaičius turėtų būti nustatytas “ant maksimumo” :) Linkiu sėkmės ir kantrybės, dar nepamišau ką reiškia šis etapas, kai rodos pabaigos nebus žindymui, bet patikėkit, ji tikrai ateis :)

  6. Jolita

    Sveiki,

    O mes turbūt nuėjom sunkiausiu keliu, ir nujunkymą pradėjom nuo naktinių maitinimų atsisakymo… Pirmomis naktimis kėlėsi įprastu laiku, pradžioje užteko paglostymų, palaikymo už rankos, vėliau pasupimų, aišku ir ašarų neišvengėm iki tol kol užmiegam… Noriu paklausti, kadangi skaičiau kad naktiniai maitinimai ypač svarbūs laktacijai, ar nebus taip kad dings mp? Nes dar liko rytinis ir vakarinis maitinimai (kartais ir per pietus paprašo).

    • Motinystės labirintuose

      Sveiki, jei reguliariai žindote rytais ir vakarais, tikrai neturėtų dingti pienukas. Laktacija labai gerai prisitaiko prie reguliaraus paros ritmo, tad mp gaminsis būtent tuo metu, kuomet žindote vaikutį. Kaip teisingai pastebėjote, naktinė laktacija itin svarbi, bet tai daugiau galioja pirmiesiems žindymo metams (ypač pirmiesiems žindymo mėnesiams). Antraisiais ir tolesniais žindymo metais, laktacija, jei taip galima pasakyti, tampa daug “lankstesne” ir puikiai prisitaiko prie formuojamo ritmo.

  7. Vilma

    Sveiki,
    Dukrytei 23 mėn. reguliariai žindau migdant pietų ir nakties miegelio, taip pat žindau naktimis nuo 3 iki 10 kartų. Gana dažnai naktimis pabunda ir prabūdrauja nuo 2 h iki 4 h , kurių metu tenka aktyviai žindyti. Aktualiausia nujunkymo procesą pradėti nuo naktinio maitinimo. Noriu paklausti, Ar pakaktų tiktai neduoti vaikui žįsti iki zyzimo, ar imtis drastiškesnės priemonės, laukti kol išsiverks ?
    Dėkoju,
    Vilma :)

    • Motinystės labirintuose

      Tikrai tikiu, kad toks intensyvus žindymo grafikas vargina, ypač naktimis. Visgi, esu griežtai prieš tokias drastiškas priemones kaip leisti vaikui išsiverkti, tai psichologiniu požiūriu tikrai turės daugiau žalos nei naudos. Jei pasiryžote nutraukti naktinį žindymą, ieškokite kitų raminimo priemonių (nešioti, glostyti, sūpuoti ir pan.), kurios mažytei padėtų ištverti šį nelengvą pokytį. Linkiu stiprybės ir sėkmės. Ir esate tikrai didelė šaunuolė, kad taip ilgai žindote!

Komentuoti: Motinystės labirintuose Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *