Pirmas įrašas

maze-919271_640Štai jis pirmasis mano įrašas taip ilgai mintyse brandintame tinklaraštyje „Motinystės labirintai“. Nuo ko pradėsime? Žinoma nuo paaiškinimo „ko mes čia susirinkome?“ tai yra apie ką ir kam bus skirtas šis blogas. Džiugu, kad pastaruoju metu atsiranda vis daugiau ir daugiau tinklaraščių skirtų vaikučių auginimui, auklėjimui ir ugdymui, vieni labai šaunūs ir naudingi, kiti mažiau. Daugiausia dėmesio, pastebėjau, skiriama ankstyvajam ugdymui, vaikučių auklėjimui. Aš norėčiau sukurti kiek kitokį tinklaraštį. Daugiausiai čia rasite pamąstymų apie šiuolaikinės mamos kasdienybę, pafilosofavimų apie globalius dalykus, bet taip pat ir labai žemiškų buitinių temų, praktinių patarimų.

Kodėl parinkau savo blogui būtent tokį pavadinimą? Tiesiog manau, kad motinystė tai nuolatinis išeičių ir sprendimų ieškojimas, taip pat manau, kad kartais būna taip, jog yra ne viena teisinga išeitis, kaip, kad kartais ir labirintas turi ne vieną išėjimą. Todėl, be kita ko, savo rašiniais stengsiuosi skatinti pakantumą kitokiai nuomonei, kitokiam gyvenimo būdui, taip stengdamasi ugdyti ne tik skaitytojų, bet ir savo pačios asmeninę toleranciją, nes kartais būnu oi kokia kategoriška kitokiam požiūriui.

Trumpai apie save ir savo kompetenciją, leidžiančią man galvoti, kad galiu ne tik dalintis savo mintimis apie motinystę, bet ir patarimais vaikų auginimo srityje. Esu baigusi studijas socialinių mokslų ir edukologijos srityse. Turiu magistro laipsnį. Studijavau vaiko raidos, bendrąją, šeimos psichologiją, sociologiją, antropologiją, įvairius edukologijos dalykus.

Esu trijų vaikų mama. Nuo pat pirmųjų motinystės akimirkų man buvo labai svarbu kurti darnų mūsų šeimos pasaulį, kuriame visi jaustumėmės gerai. Tam tikrai pravertė studijų metu įgytos žinios, tačiau, be abejo, ir toliau aktyviai domėjausi pačiais įvairiausiais psichologiniais tėvų ir vaiko pasaulio aspektais. Buvau parašiusi „auklėjimo aspektais“, bet žodis „auklėjimas“ kažkaip netiko man čia, nes auklėjimas toks labai vienpusis procesas kai darai vaiką tokiu, koks jis tavo įsivaizdavimu turi būti. Beje, tuo visai nenoriu pasakyti, kad auklėjimas yra nereikalingas, anaiptol, tačiau tai tik viena didelio, sudėtingo vaiko ir tėvų pasaulio dalis.

Didžiąją dalį mano gyvenimo esmės užpildo siekis išauginti laimingus ir empatiškus vaikus, todėl didžiausią dėmesį skiriu santykiams, bendravimui, psichologiniam vaikų komfortui, stengiuosi pastebėti geriausias jų savybes ir padėti joms atsiskleisti, stengiuosi leisti jiems būti savimi, bet tuo pačiu stengiuosi padėti tapti gerais bendruomenės nariais. Kaip man sekasi? Žinokit visaip ir labai gerai ir labai blogai, nors tiksliausia turbūt būtų atsakyti „nežinau“ nes tai parodys tik laikas, o dabar vis dar įveikinėju savo motinystės labirintus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *